Brangûs broliai ir seserys!

1. Vasario 11-àjà, Lurdo Palaimintosios Mergelës Marijos atminimo dienà, ðvæsima Pasaulinë ligoniø diena teikia deramà progà apmàstyti skausmo prasmæ ir krikðèioniø pareigà visomis aplinkybëmis imtis dël to atsakomybës. Šiais metais ði reikðminga kasmetinë ðventë susijusi su dviem Baþnyèios gyvenimui svarbiais ávykiais, kuriuos jau leidþia nuvokti pasirinkta tema: „Eucharistija, Lurdas ir ligoniø pastoracija“, – su Nekalèiausiosios Mergelës Marijos pasirodymø Lurde 150 metø jubiliejumi ir tarptautiniu Eucharistijos kongresu Kvebeke, Kanadoje. Tai teikia mums ypatingà progà aptarti artimà Eucharistijos slëpinio, Marijos vaidmens iðganymo plane ir þmogaus skausmo bei kanèios tikrovës sàsajà.

Lurdo pasirodymø 150-osios metinës kvieèia mus nukreipti þvilgsná á Švenèiausiàjà Mergelæ, kurios Nekaltasis Prasidëjimas yra didi bei neuþtarnauta Dievo dovana moteriai, idant ji, nepaisydama jai teksianèiø iðbandymø bei kanèiø, tvirtu bei nepajudinamu tikëjimu galëtø iki galo laikytis dieviðkøjø planø. Dël to Marija yra visiðko savæs atidavimo Dievo valiai pavyzdys: ji ásidëjo á ðirdá amþinàjá Þodá ir pradëjo já savo mergeliðkose ásèiose; ji kliovësi Dievu ir, kalavijui pervërus jos sielà, nesvyruodama dalijosi savo Sûnaus kanèia Kalvarijoje, kryþiaus papëdëje, atnaujindama savàjá taip Angelo apreiðkimui. Tad apmàstyti Marijos Nekaltàjá Prasidëjimà reiðkia leistis bûti patraukiamam taip, ástabiai suvienijusiam jà su Kristaus, þmonijos Atpirkëjo, misija, leistis bûti paimamam ir vedamam jos rankos ir savo ruoþtu iðtarti Dievo valiai fiat visa savo dþiaugsmø ir sielvartø, vilèiø ir nusivylimø kupina egzistencija, suvokiant, kad iðbandymai, skausmas ir kanèia praturtina mûsø þemiðkàjà kelionæ.

2. Neámanoma kontempliuoti Marijos nejauèiant Kristaus traukos ir neámanoma þvelgti á Kristø iðkart nepastebint Marijos buvimo. Motinà ir Sûnø jungia Šventosios Dvasios veikimu jos ásèiose sukurtas nepertraukiamas ryðys, ir tà ryðá, kaip nuo ankstyvøjø amþiø tikina Baþnyèios tëvai ir teologai, slëpiningai suvokiame Eucharistijos sakramente. „Kûnas, gimæs ið Marijos, prasidëjæs ið Šventosios Dvasios, yra ið dangaus nuþengusi duona“, – sako Hilarijus Puatjietis. IX a. Bergamo sakramentarijuje skaitome: „Jos ásèios subrandino vaisiø, duonà, pripildþiusià mus angeliðkos dovanos. Marija atkûrë iðganymui tai, kà savo kalte buvo sugriovusi Ieva.“ Šventasis Petras Damijonas atkreipia dëmesá: „Kûnà, kurá Švenèiausioji Mergelë pagimdë, su motiniðku rûpestingumu iðmaitino savo ásèiose, tà kûnà dabar neabejotinai gauname nuo ðventojo altoriaus, o jo kraujà geriame kaip mûsø atpirkimo sakramentà. To laikosi katalikø tikëjimas, to sàþiningai moko ðventoji Baþnyèia.“ Švenèiausiosios Mergelës ryðys su Sûnumi, paaukotu Avinëliu, kuris panaikino pasaulio nuodëmæ, nepalieka nuoðalyje ir Baþnyèios, Kristaus mistinio Kûno. Marija, pasak Dievo tarno Jono Pauliaus II, „yra Eucharistijos moteris visu savo gyvenimu. Baþnyèia, laikydama Marijà savo pavyzdþiu, paðaukta sekti ir jos ryðiu su ðvenèiausiuoju Slëpiniu“ (Enciklika Ecclesia de Eucharistia, 53). Tokioje perspektyvoje pasidaro dar geriau suprantama, kodël Palaimintosios Mergelës Marijos kultas Lurde lydimas pabrëþtino ir nuolatinio Eucharistijos priminimo kasdieniais Eucharistijos ðventimais, Švenèiausiojo Sakramento adoracija ir ligoniø palaiminimu, kuris yra piligrimø apsilankymo prie Massabielles grotos vienas iðraiðkingiausiø momentø.

Daugybë ligotø piligrimø ir gausybë juos lydinèiø savanoriø Lurde padeda mums apmàstyti motiniðkà ir ðvelnø dëmesá, Mergelës rodomà þmogaus skausmui bei kanèiai. Bûdama susijusi su Kristaus Auka, Marija, Mater Dolorosa, kryþiaus papëdëje kentëjusi kartu su savo Sûnumi, yra itin artima krikðèioniø bendruomenei, susirenkanèiai aplink savo kenèianèius narius, neðiojanèius Vieðpaties kanèios þymes. Marija kartu kenèia su iðbandomaisiais, kartu su jais puoselëja viltá bei guodþia juos palaikydama savo motiniðka pagalba. Ir argi nëra tiesa, kad dvasinë tokiø serganèiø þmoniø patirtis verèia mus vis labiau suprasti, jog „dieviðkasis Atpirkëjas trokðta prasismelkti á kiekvieno kenèianèiojo ðirdá per savo Švenèiausiosios Motinos, pirmutinës ir labiausiai iðaukðtintos ið visø atpirktøjø, ðirdá“? (Jonas Paulius II. Apaðtaliðkasis laiðkas Salvifici doloris, 26).

3. Lurdas akina apmàstyti Nekalèiausiosios Mergelës motiniðkà meilæ savo sergantiems ir kenèiantiems vaikams, o artimiausias tarptautinis Eucharistijos kongresas bus proga pagarbinti Altoriaus sakramente esantá Jëzø Kristø, patikëti save Jam kaip neapgaunanèiai Vilèiai, priimti Já kaip nemirtingumo vaistà, gydantá kûnà ir dvasià. Jëzus Kristus atpirko pasaulá savo kanèia, mirtimi ir prisikëlimu bei kaip „gyvenimo duona“ panoro likti su mumis mûsø þemiðkojoje kelionëje. „Eucharistija – Dievo dovana, kad pasaulis gyventø“ – tokia yra Eucharistijos kongreso tema, kuria pabrëþiama Eucharistija kaip Tëvo savo ásikûnijusio ir nukryþiuoto Sûnaus dovanojimas pasauliui. Bûtent Sûnus surenka mus apie Eucharistijos stalà, skatindamas savo mokinius rodyti meilës kupinà dëmesá kenèiantiems bei sergantiems, kuriuose krikðèioniø bendruomenë atpaþásta savo Vieðpaties veidà. Posinodiniame apaðtaliðkajame paraginime Sacramentum caritatis pabrëþiau, jog „mûsø bendruomenës, ðvæsdamos Eucharistijà, turëtø vis labiau suvokti, kad Kristaus auka yra uþ visus ir kad Eucharistija dël to kiekvienà á Já tikintá verèia patá tapti perlauþta duona uþ kitus“ (88). Tad esame raginami asmeniðkai ásipareigoti tarnauti broliams, pirmiausia tiems, kurie iðgyvena sunkumus, nes kiekvieno krikðèionio pareiga ið tiesø yra kartu su Kristumi bûti duona, lauþiama tam, kad pasaulis gyventø.

4. Taigi tampa akivaizdu, jog pastoracija sveikatos srityje bûtent ið Eucharistijos turëtø semtis reikiamø dvasiniø jëgø, kad galëtø veiksmingai atskubëti þmogui á pagalbà bei padëti jam suprasti iðganomàjà jo paties kanèios vertæ. Jau cituotame apaðtaliðkajame laiðke Dievo tarnas Jonas Paulius II raðë, jog Baþnyèia savo kenèianèiuose broliuose ir seseryse áþvelgia tarsi daugialypá Kristaus antgamtinës galios subjektà (plg. 27). Slëpiningai susivienijæs su Kristumi, þmogus, kenèiantis su meile bei romiai atiduodantis save Dievo valiai, tampa gyva atnaða dël pasaulio iðganymo. Mano mylimas pirmtakas taip pat yra pareiðkæs, kad „juo labiau þmogui grasina nuodëmë ir juo sunkesnës ðiandieniame pasaulyje glûdinèios nuodëmës struktûros, juo þmogaus kanèia iðkalbingesnë. Ir juo labiau Baþnyèia jauèia poreiká pasitelkti þmogaus kanèiø dël pasaulio iðganymo vertæ“ (ten pat). Tad jei Kvebeke Pasaulinæ ligoniø dienà dvasiðkai lygiagreèiai bus kontempliuojamas Eucharistijos, Dievo dovanos, kad pasaulis gyventø, slëpinys, tai tada bus ne tik ðvenèiamas þmogaus kanèios veiksmingas dalyvavimas iðganomajame Dievo darbe, bet ir tam tikra prasme ragaujami tiems, kurie tiki, paþadëti brangûs vaisiai. Taip su tikëjimu priimamas skausmas virsta vartais, pro kuriuos áþengiama á atperkamosios Jëzaus kanèios slëpiná bei kartu su juo pasiekiama jo prisikëlimo ramybë ir laimë.

5. Nuoðirdþiai sveikindamas visus ligonius ir visus jais ávairiopai besirûpinanèius, vyskupijø ir parapijø bendruomenes kvieèiu artëjanèià Pasaulinæ ligoniø dienà ðvæsti visapusiðkai pasinaudojant Dievo Motinos pasirodymø Lurde 150-øjø metiniø laimingu sutapimu su tarptautiniu Eucharistijos kongresu. Tegul tai bûna proga pabrëþti ðventøjø Miðiø, Eucharistinës adoracijos ir Eucharistijos kulto svarbà, stengiantis koplyèias mûsø sveikatos apsaugos centruose paversti tvinksinèia ðirdimi, kurioje Jëzus nepaliaujamai atnaðauja save Tëvui, kad þmonija gyventø! Prideramas ir maldingas Eucharistijos dalijimas irgi teikia tikrà paguodà visokiø negaliø iðtiktiems kenèiantiesiems.

Artëjanti Pasaulinë ligoniø diena, be to, tebûna tinkama aplinkybë ypatingu bûdu melsti Marijos motiniðkos globos ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir besidarbuojantiems ðios srities pastoracijoje! Prieð akis ypaè turiu á ðià sritá ásitraukusius kunigus, paðvæstojo gyvenimo asmenis, savanorius ir visus, kuriems rûpi veikliai aukojantis kûnu ir siela tarnauti ligoniams bei pagalbos laukiantiesiems. Visus patikiu Marijai, Dievo ir mûsø Motinai, Nekaltajam Prasidëjimui. Tepadeda ji kiekvienam liudyti, kad vienintelis galiojantis atsakas á þmogaus skausmà ir kanèià yra Kristus, kuris prisikeldamas nugalëjo mirtá ir dovanojo mums niekada nesibaigiantá gyvenimà. Kupinas tokiø jausmø, nuoðirdþiai teikiu visiems ypatingà apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2008 m. sausio 11 d.

BENEDICTUS PP. XVI